Moteris katė ir jaunas mėnulis

Vis dėlto svajonių nereikia laikyti stalčiuose, jos mėgsta laisvę. Visata surūšiuos, sudėlios į jai vienai žinomus stalčiukus ir ištrauks jas it gražias Atlanto vėjyje besiplaikstančias skraistes kartu su tavo išsakytais norais ir užduotais klausimais. Tada, kai mažiausiai to tikiesi...

Antroji autobiografiniais motyvais paremta Erikos Umbrasaitės knyga nukelia į senąją gerąją Prancūziją, romantiškąjį Paryžių, jos vaikystės ir jaunystės Vilnių, Veneciją, Romą, San Paulą, kur tyko netikėti nuotykiai, kartais iš tiesų primenantys sapną ar kino filmo scenarijų.

Atsisakiusi saugaus ir įprasto gyvenimo vardan senos svajonės ir meilės Prancūzijai, knygos herojė kartu su šeima persikrausto į mažą prancūzišką kaimelį. Netrukus užsimezga ypatingas ryšys su meilės miestu Paryžiumi, kuriame gyvena paslaptingasis Antuanas. Byranti šeima, dramatiška draugystė, virstanti meile, netikėta mamos liga ir mirtis išmoko heroję pagrindinės pamokos – mylėti besąlygiškai. Save, gyvenimą, tiek artimą, tiek nepažįstamą žmogų, tiesiog pasaulį.

Visos knygoje aprašytos patirtys ir istorijos yra tikros, tik kai kurių veikėjų vardai pakeisti. Tikras gyvenimas kartais mums siūlo daug įdomesnį scenarijų nei išgalvota istorija knygoje ar kine. Tereikia mokėti skaityti visatos ženklus ir žiūrėti į pasaulį smalsia širdimi.

Erika Umbrasaitė – Prancūzijoje gyvenanti rašytoja ir žurnalistė. Kasdien ji – mažos galerijos viduramžių miestelyje savininkė, laisvalaikiu ir svajonėse – daug keliaujanti ir istorijas kolekcionuojanti rašytoja, kuri stengiasi mylėti gyvenimą tokį, koks jis yra, ir šia meile užkrėsti savo skaitytojus. Kitos autorės knygos – „Vienos krūties istorija", „Prancūzija mon Amour" ir „Paskolink man savo gyvenimą".
Svarbiausia – atsikratyti baimės, išankstinių nuostatų ir tiesiog gyventi taip, kaip liepia širdis. Nes niekada nežinai, kaip gali pasisukti tavo gyvenimas ir kokią dovaną ar išbandymą tau paruošusi visata. Jei išmoksi priimti tai ir nesipriešinti, tuomet gyvenimas bus kupinas nuotykių, meilės ir gyvenimo džiaugsmo, o vėl susitikus akis į akį su mirtimi optimistinis požiūris ir patirtis gyvenant atvira širdimi padės priimti net sunkiausius iššūkius.

„Mylėti reiškia norėti, kad kitam nebūtų sunku. Negalvoti apie save ir mokėti paleisti, net jeigu labai nenori. Neslėgti nei savo gyvenimu, nei savo mirtimi, nei savo meile... Leisti kitam irgi turėti sparnus... Ir tvirtai žinoti, ne tikėti, o žinoti, kad jis tave myli taip pat besąlygiškai, net jei ir negali to pasakyti..." Erika Umbrasaitė